Kai dauguma auditorijų vasarai užrakina duris, M. K. Čiurlionio gatvėje gyvenimas nesustoja. Pastarąsias dvi savaites Parvis Tarptautinis Universitetas tapo namais 45 studentams iš 12 skirtingų šalių – nuo Suomijos iki Pietų Korėjos. Čia vyko intensyvi tarpdisciplininė vasaros mokykla „Urban Heat 2025“, kurios tikslas buvo ne sėdėti prie kondicionierių, o išeiti į įkaitusias Vilniaus gatves ir surinkti duomenis, kurie gali pakeisti miesto planavimą.
Miestas kaip laboratorija
Vasaros mokyklos užduotis skambėjo paprastai: naudojant savadarbius daiktų interneto (IoT) jutiklius, išmatuoti mikroklimato skirtumus tarp žaliojo Vingio parko masyvo ir betonuotų Naujamiesčio kiemų. Tačiau, kaip dažnai būna moksle, paprastumas buvo apgaulingas.
Vadovaujami kviestinio profesoriaus iš Delfto technologijos universiteto (Nyderlandai) bei mūsų Informatikos katedros lektorių, studentai patys suprojektavo ir suprogramavo 30 mobilių matavimo stočių. Jų tikslas – fiksuoti ne tik temperatūrą, bet ir oro taršos kietosiomis dalelėmis lygį bei drėgmę realiuoju laiku.
„Mes dažnai kalbame apie klimato kaitą kaip apie kažką globalaus ir tolimo,“ – sako programos dalyvė, urbanistikos studentė Sofija iš Italijos. „Tačiau čia mes matėme, kaip vienas medis Čiurlionio gatvėje gali sumažinti šaligatvio temperatūrą 6 laipsniais. Tai ne teorija, tai fizika, kurią jauti savo oda.“
Technika neatlaikė, žmonės – taip
Šis projektas tapo puikiu „Realybės patikrinimu“ (Reality Check) jauniesiems inžinieriams. Antrąją tyrimų dieną, kai oro temperatūra Vilniuje šoktelėjo iki +32°C, įvyko tai, ko bijota labiausiai. Pagrindinis tyrimų dronas, turėjęs termovizoriumi skenuoti stogų dangas, po 15 minučių skrydžio avariniu būdu nusileido dėl perkaitusių baterijų.
Tai buvo kritinis momentas. Komanda prarado galimybę gauti automatizuotus duomenis iš viršaus. Vietoj to, kad nutrauktų eksperimentą, studentai greitai reorganizavosi. Pasitelkę mūsų gimnazijos savanorius, jie sukūrė „gyvąją grandinę“ – lipo ant daugiabučių stogų (su gyventojų leidimu) ir matavimus atliko rankiniais prietaisais.
„Duomenų tikslumas šiek tiek nukentėjo, bet komandos dvasia tik sustiprėjo,“ – šypsodamasis komentavo prof. Lukas Vaitkevičius. „Moksleiviai pamatė, kad mokslas kartais yra prakaituotas darbas, reikalaujantis ne tik kodo, bet ir fizinės ištvermės bei diplomatijos tariantis su namų bendrijų pirmininkais.“
Šaltibarščiai ir kultūrinė diplomatija
Žinoma, vasaros mokykla nėra tik apie darbą. Vakarai Parvis kiemelyje buvo skirti kultūriniams mainams. Mūsų vietiniai studentai supažindino svečius su lietuviškos vasaros gastronominiu fenomenu – rožine šaltibarščių sriuba. Nors iš pradžių svečiai iš Azijos žiūrėjo įtariai į ryškiai rožinį patiekalą, galiausiai tai tapo neoficialiu stovyklos simboliu.
„Tai yra Parvis esmė,“ – vakaronės metu sakė Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė. „Sprendimai miestams gimsta ne tik braižant schemas, bet ir dalinantis maistu bei istorijomis po atviru dangumi.“
Rezultatai – ant mero stalo
Stovykla baigėsi penktadienį finaliniu pristatymu. Surinkti duomenys nebus tiesiog archyvuojami. Studentų sukurta „Karščio salų“ interaktyvi vizualizacija bus perduota Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriui. Joje aiškiai identifikuotos trys Naujamiesčio zonos, kuriose būtina skubiai didinti želdynų kiekį, siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą.
Dabar universitetas trumpam nutyla. Iki rugpjūčio pabaigos koridoriuose girdėsis tik valytojų žingsniai ir serverių ūžesys, ruošiantis naujam akademiniam sezonui. Tačiau liepos karštis paliko pėdsaką – žinojimą, kad mūsų studentų darbai keičia miesto veidą.
Linkime visai bendruomenei ramaus likusio vasaros laiko. Iki pasimatymo rugsėjį!
Parašykite komentarą