Už M. K. Čiurlionio gatvės langų medžiai jau baigia mesti paskutinius lapus, o dangus virš Vingio parko vis dažniau nusidažo pilkai. Spalis Lietuvoje dažnai asocijuojasi su energijos kritimu, tačiau Parvis Tarptautiniame Universitete (PTU) šis mėnuo tapo intensyviausio smegenų šturmo laikotarpiu. Šią savaitę baigėsi tarpdisciplininis projektas „Synapse 2025“, kurio metu mūsų laboratorijos virto neuroestetikos tyrimų poligonu.
Kai menas tampa duomenimis
Kas nutinka žmogaus smegenyse, kai jis žiūri į abstrakčią tapybą? Ar grožį galima išmatuoti algoritmais? Į šiuos klausimus bandė atsakyti jungtinė komanda, sudaryta iš Informatikos inžinerijos katedros magistrantų, Vizualiųjų menų studentų ir – kas mums ypač svarbu – Psichologijos būrelį lankančių gimnazistų.
Eksperimento esmė: naudojant nešiojamus EEG (elektroencefalografijos) prietaisus, matuoti žiūrovų smegenų bangas jiems stebint skirtingus vizualinius stimulus – nuo klasikinio Čiurlionio iki generatyvinio AI meno.
„Mes norėjome pamatyti ne tai, ką žmogus sako, kad jam patinka, bet tai, ką jo smegenys jaučia nesąmoningame lygmenyje,“ – aiškino projekto vadovė, kognityvinių mokslų doktorantė Laura S.
Kofeinas ir triukšmingi duomenys
Tačiau mokslas realybėje atrodo kitaip nei vadovėliuose. Pirmosios dvi eksperimento dienos buvo tikras kantrybės išbandymas. Gauti duomenys buvo tokie „triukšmingi“ (noisy), kad AI algoritmai negalėjo rasti jokių pasikartojančių modelių.
Komanda manė, kad sugedo brangi įranga. Tačiau atlikus nuodugnią analizę, paaiškėjo žmogiškoji priežastis. „Pasirodo, dauguma mūsų savanorių tiriamųjų – studentų – prieš sesiją buvo išgėrę per daug kavos iš mūsų kavinės,“ – juokdamasis pasakojo informatikos pirmakursis Benas. „Kofeinas sukėlė tokį stiprų beta bangų aktyvumą, kad jis užgožė estetinį pasigėrėjimą. Mums teko įvesti griežtą ‘jokios kavos’ taisyklę likus 3 valandoms iki tyrimo.“
Šis kuriozas tapo vertinga pamoka: tiriant žmogų, negali ignoruoti jo fiziologijos. Duomenų valymas (data cleaning) tapo pagrindine savaitės užduotimi, kurioje menininkai turėjo išmokti, kas yra „artefaktai“ signale, o programuotojai – suprasti, kodėl emocija nėra tiesinė funkcija.
Rezultatai, kurie nustebino
Kai duomenys pagaliau buvo išvalyti, rezultatai nustebino net skeptikus. Paaiškėjo, kad gimnazistų grupėje didžiausią „alfa bangų“ (susijusių su atsipalaidavimu ir dėmesiu) aktyvumą sukėlė ne ramūs gamtovaizdžiai, o chaotiškos, brutalizmo stiliaus architektūrinės fotografijos.
„Tai verčia mus permąstyti, kas yra ‘raminantis’ menas Z kartai,“ – teigė Prof. Dalia Miknevičiūtė. „Galbūt chaosas išorėje rezonuoja su jų vidiniu greičiu ir paradoksaliai suteikia ramybę?“
Tota Mens: Psichikos sveikatos mėnuo
Projektas „Synapse 2025“ buvo ne tik mokslinis, bet ir socialinis. Jis buvo skirtas Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Užuot rengę standartines paskaitas apie stresą, mes pasirinkome veiksmą. Studentai pamatė savo streso lygius ekranuose ir mokėsi, kaip menas gali tapti savireguliacijos įrankiu.
„Man buvo keista matyti savo smegenų veiklą ekrane,“ – sakė 11-okas Matas. „Tai padėjo suprasti, kad nerimas nėra kažkoks mistinis demonas, o tiesiog elektrinis signalas, kurį galima keisti.“
Lapkričio link
Projektui pasibaigus, įranga grįžta į dėžes, bet diskusijos tęsiasi koridoriuose. Lapkritis žada būti tamsesnis ir šaltesnis, tačiau PTU bendruomenė jį pasitinka su nauju supratimu apie tai, kas vyksta mūsų galvose.
Artimiausiuose planuose – pasiruošimas žiemos sesijai ir didysis Kalėdinis labdaros hakatonas. Bet kol kas – kviečiame visus į biblioteką pamatyti vizualizuotų „smegenų žemėlapių“ parodą. Pamatysite, kad net ir „kofeino triukšmas“ gali atrodyti meniškai.
Parašykite komentarą