Birželis Vilniuje turi savo ritmą – kai miestas ištuštėja prieš ilgąjį Joninių savaitgalį, akademinė bendruomenė susirenka svarbiausiam metų akcentui. Vakar Parvis Tarptautinio Universiteto kiemelis M. K. Čiurlionio gatvėje nusidažė juodomis mantijomis ir spalvingomis gėlėmis. Tačiau šių metų diplomų įteikimo šventė įsimins ne dėl iškilmingų kalbų, o dėl gamtos stichijos, kuri tapo netikėtu, bet simbolišku svečiu.
Dvi kartos, viena scena
Tai buvo istorinė diena mūsų institucijai – pirmą kartą toje pačioje scenoje diplomus atsiėmė ne tik Informatikos ir Menų fakultetų bakalaurai bei magistrai, bet ir IV-osios gimnazijos klasės abiturientai. Tai vizualus mūsų „vientiso ugdymo“ (seamless education) modelio įrodymas.
Rektorius prof. Šarūnas Aušra, pradėdamas ceremoniją, pabrėžė šią sinergiją: „Šiandien čia matau ne moksleivius ir studentus. Matau kolegas. Kai kurie iš jūsų, gavę brandos atestatą, rudenį grįš į šias auditorijas kaip pirmakursiai. Kiti iškeliaus į pasaulį. Bet jūs visi turite tą patį ‘Parvis’ DNR – gebėjimą mąstyti kritiškai ir veikti drąsiai.“
Technologijos ir tradicija: Ąžuolo klonas
Viena jautriausių ceremonijos dalių buvo naujos tradicijos inauguracija. Biotechnologijų katedros absolventai, vadovaujami dr. Rūtos Vanagienės, universitetui padovanojo unikalų simbolį – genetiškai identišką Stelmužės ąžuolo kloną, išaugintą mūsų laboratorijoje in vitro būdu.
Šis mažas, vos pusmetrio aukščio medelis buvo iškilmingai pasodintas vidiniame kiemelyje. „Tai gyvas įrodymas, kad mokslas gali padėti išsaugoti istoriją,“ – teigė biotechnologijų magistrė Eglė, kurios baigiamasis darbas ir buvo skirtas senųjų Lietuvos medžių genofondo išsaugojimui. Tai akimirka, kai aukštosios technologijos susitiko su gilia lietuviška pagarba gamtai.
Kai dangus turi kitų planų
Tačiau gamta nusprendė patikrinti absolventų atsparumą. Ceremonijai įpusėjus, kai savo kalbą sakė kviestinis svečias iš „Vinted“ valdybos, giedras dangus staiga prakiuro. Vasariška liūtis buvo tokia stipri, kad garso aparatūra turėjo būti skubiai išjungta saugumo sumetimais.
Tai galėjo tapti organizaciniu fiasko. Tačiau įvyko priešingai. Užuot išsiskirstę, studentai, tėvai ir dėstytojai susispietė po stoginėmis ir senaisiais kiemo kaštonais. Oficiali, šiek tiek sustingusi atmosfera akimirksniu dingo. Rektorius, atsisakęs mikrofono, tiesiog užlipo ant suoliuko ir likusią sveikinimo dalį pasakė garsiai, be stiprintuvų, lydimas plojimų ir lietaus barbenimo.
„Tai buvo tikriausia akimirka per visus ketverius studijų metus,“ – vėliau juokavo Informatikos inžinerijos absolventas Matas. „Mes mokėmės valdyti krizes sistemose, o šiandien išmokome valdyti krizę realybėje. Šypsenos permirkusiuose veiduose sakė daugiau nei bet koks diplomas.“
Geriausių darbų apdovanojimai
Lietui aprimus, šventė tęsėsi neformalioje aplinkoje. Buvo paskelbti „Rektoriaus Garbės“ (Rector’s Choice) nominacijų laimėtojai:
- Geriausias tarpdisciplininis projektas: Komanda „SoundScapes“ (Muzikos technologijos ir AI), sukūrusi programėlę akliesiems, verčiančią vaizdus į garsinius landšaftus.
- Socialinis poveikis: Gimnazistų grupė už iniciatyvą „Senjorai Skaitmeninėje Erdvėje“, kurios metu jie visus metus mokė Naujamiesčio rajono senjorus naudotis e-bankininkyste.
Durys užsidaro, langai atsidaro
Vakarui atėjus, šventė persikėlė į Vingio parko estradą, kur absolventai surengė tradicinį pikniką. Nors oficiali akademinė dalis baigėsi, universitetas netuštėja. Jau kitą savaitę čia prasidės stojamieji egzaminai ir vasaros mokslo stovyklos moksleiviams.
2025-ųjų laida išsineša ne tik diplomus, bet ir istoriją apie lietų, ąžuolą ir bendrystę, kurios negali sugriauti jokios audros. Sėkmės jums, kolegos. Parvis durys jums liks atviros visada – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Parašykite komentarą